- apsimarčiuoti
- apsimarčiúoti 1. priimti marčią į namus: Ana apsimarčiãvo, t. y. priėmė marčią J. Nenori močia apsmarčiúot Vj. 2. išeiti į marčias: Mūsų Ona jau apsmarčiãvo, nebesėdės ant mūsų sprando Ds. \ marčiuoti; apsimarčiuoti; susimarčiuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.